Temoje nėra atsakymų

[Soul Stealer]

Pradeda grot Amon Amarth - Twilight Of The Thunder God, ant viso entrance takelio pasipila tirštos dūmų srovės, ir po kelių sekundžių dūmus praskrodžia "The Torturer". Nieko nelaukęs, greitu žingsniu nueina link ringo ir prie ringo sustoja, užsimerkia. Matosi susikaupimas jo veide. Įsliuogia į ringą. Salėje jaučiamas sumišimas. Niekas nėra matęs šio asmens. Ir Terry Mclayer bejausmis veidas nutaiso kraupią grimasą. Terry greitai nužvelgia visus salėje sėdinčius žiūrovus ir sulenkia rankas, pajudina pirštus ir lėtai nuleisdamas rankas atmeta ant veido užkritusius plaukus. Tada lyg prisiminęs, kad kažko trūksta, nueina prie ringo announcer'ės ir paprašo mikrofono. Atsistojas ringo vidurį, dar kartą apsidairo aplink visą areną ir prideda mikrofoną prie lūpų.

-Wow... Pagaliau... (Ilga pauzė, girdisi, kaip Terry gaudo orą) Pagaliau išaušo ta valanda, kai aš stoviu šitame ringe. Fusion ringe (Terry nusijuokia į mikrofoną). Leiskite prisistatyti. Man gimusiam buvo duotas Terry Mclayer vardas. Nedidelė saujelė mane kadanors mačiusių, ar mane pažystančių asmenų, tikrai ilgam turėjo įsiminti mano asmenybę. Asmenybę - kurioje, kaip pasakė didžioji dalis su manimi bendravusių asmenų - apsigyvenęs demonas. Vos tik aš išvydau šį žiaurų, negailestingą ir nenuspėjamą pasaulį, buvau pamestas tos, tikriausiai, nuostabios būtybės, kurią jūs, mirtingieji, vadinate motinomis. Nuo pat kūdikystės augau su tėvu. Jis man buvo viskas. Mano gyvenimas, mano sapnai, mano mintys - viskas, nes jis mane pastatė ant kojų ir man vos gimusiam įrašė į mano sąmonę tvirtą ramstį - pasitikėjimą savimi. Jis man davė viską, kad tik aš būčiau laimingas. Nuo pat vaikystės mokino mane gyventi, mokino kaip reikia elgtis, kad nepasimesčiau likęs visiškai vienas šiame žiauriame ir negailestingame pasaulyje. Aš nežinau ko jis norėjo, nes jis man taip ir nepasakė to... Galbūt išviso nenorėjo sakyti... Galbūt nespėjo... Galbūt jis, kaip ir daugelis tėvų, norėjo užauginti savo vaiką - geru žmogumi. Galbūt... Bet aš nuo pat mažens norėjau tapti wrestleriu. Ir mano noras išsipildė. Ir štai aš čia - Fusion ringe. Atėjau į šią federaciją ne tam, kad būčiau įmestas į vieną katilą su antrarūšiais didvyriais (Terry pašaipiai nusišypso), o tam, kad būčiau aukštumose. Kad skinčiau pergalę po pergalės. Mano troškimas - įrodyti, kad aš šioje federacijoje galiu būti tokio pat, ar dar aukštesnio lygio, kaip mūsų "Amžinasis Čempionas" Šeškius Pyzdeškius. Toks pat kaip The Maniac, Bottom, Mark Smile ar bet kuris kitas. Ir aš įrodysiu, kad galiu būti toks pat kaip jie. Skinti pergales, laimėti titulus, būti tvirtu ir geru kovotoju, o ne kažkokiu silpnu žmogumi, kuris tik ir laukia progos, kad jį kas nors prisimins ir suteiks jam šancą įrodyti ką jis gali. Aš jum jau savo pirmoje karjeros kovoje įrodysiu, kad esu aukštesnis už daugelį kitų šios federacijos wrestlerių. Taigi, linkiu jums bemiegių nerimo naktų ir ilgų baimės dienų, galvojant apie mane, laukiant manęs pasirodančio šiame ringe sekantį kartą. Tai bus greitai. Ir aš pažadu, kitą kartą kai aš žengsiu į šį ringą, aš jums padovanosiu pergalę. Taigi, mano priešininkai, pasitikite savo lemtį. Ji nebus lengva jums, nes jūs visi jausite sunkią pralaimėjimų naštą. Jūs negalėsite tvirtai stovėti ant kojų, ar ramiai miegoti, žinodami, kad kažkur ant šios žemės vaikštau aš. Taigi gerbiamieji (Terry nusijuokia ištaręs šį žodį), laukite mūsų artėjančio susitikimo. Laukite jo su baime ir viltimi. Kai kitą kartą pasimatysime, jūs būsite apdovanoti. Mano pergalė sukels jum cheminę reakciją, nuo kurios jūs tapsite laimingi. Laimingi, nes aš laimėsiu.
Terry Mclayer prieina prie ringo krašto, paduoda ringo announcer'ei mikrofoną, išlipa iš ringo ir palieka ringą skambant savo theme song'ui ir nedrąsiam žiūrovų palaikymui.

Šį pranešimą redagavo Soul Stealer: 2011-03-09, 20:57