0
- Aerialist – wrestleris, kurio stilius paremtas high-flying veiksmais. Paprastai tai būna neaukšto ūgio, lengvi wresteriai, nors pasitaiko ir išimčių. Aerialistai paprastai vėliau stengiasi keisti savo stilių (nes šio stiliaus wrestleriai patiria daugiausiai traumų ir perkopę 35 metų amžių sunkiai beišgali pakartoti tai kuo žavėjo savo žiūrovus).
- Brawler – šio stiliaus wrestlerių esminis skirtumas nuo kitų yra tai – jog jų movesetą sudaro pagrinde smūgiai (tiek rankomis, tiek kojomis). Šio stiliaus wrestlerius reikia atriboti nuo power stiliaus wrestlerių, kurie savo movesete turi metimus bei skiriasi dar vienu požymiu nuo brawlerių t.y. iš wrestlingo psichologijos pusės – power-wrestleriai naudoja mažiau veiksmų ir jų veiksmai turi būti labiau sellinami, nei bet kurio kito tipo wrestlerio – tai sukuria problemą apie kurią ir pakalbėsiu.
- Power wrestler – problema yra ta, kad power-wrestleriui kitas wrestleris turi visada nusileisti, savo pranašumo negali parodyti tiesiogiai – nes power-wrestlerių esmė yra buvimas galingesniais nei kiti (jie beveik visada būna aukštesni ir sunkesni už paprastus kovotojus). Šis stilius yra dirbtinis ir sukurtas norint paslėpti kai kurių wrestlerių neuniversalumą (o kartais nesugebėjimą būti niekuo daugiau). Seniai seniai, wrestlingo pačioje pradžioje žmones masino įvairių stilių kovotojų kovos. Kadangi žmones visada traukė pažiūrėti kaip nieko nesugebantys koviniame sporte (o juo labiau wrestlinge) labai dideli arba labai stori (arba tokie ir tokie) kaimiečiai, imigrantai ar dar velniai žino iš kur ištraukti pabaisos susidurs su profesonaliu kovotoju ir kas iš jų laimės (Dovydo ir Galioto tematika kaip matote tebeliko labai populiari ir šiais laikais). Tai va pamatė wrestlingo treneriai, kad beprasmiška mokyti tuos milžinus kokių nors wrestlingo paslapčių ir nusprendė sukurti jiems pataikaujantį stilių. Šio stiliaus wrestleriai pereina apmokymus per 6 mėn (kitų visų stilių – maždaug 2 metai, nors kai kurie power-wrestleriai sugeba to 6 mėnesių kurso mokytis 2 metus, tačiau vistiek mažai ką beišmokti). Šio stiliaus wrestleriai turi turėti matče pranašumą, jų veiksmus turi sellinti labiau, kad ir kaip juokingai tai kartais atrodo pvz. Giant Baba, Akira Taue. Matče su power-wrestleriu kitas wrestleris turi visada šokti pagal jo dūdelę ir derintis prie jo t.y. kito wrestlerio pastangų visada reikia daugiau nei power-wrestlerio. O didžiausia problema, kai susiduria du power-wrestleriai tada bene vienintelis išeities variantas abiem kovoti brawling stiliumi... o jei įgūdžiai šiame stiliuje menki – matčas būna prastas.
- Technical – šio stiliaus kovotojų moveseto pagrindą sudaro sportinių imtynių veiksmai (skausmingi veiksmai, metimai).
- Traditional – kai kur vadinama dar US traditional, kur šis stilius atsirado. Šį stilius iš esmės pritaikytas naujesniems laikams (na kokiems naujesniems – atsirado jis apie 1948-50) catch-as-catch can stilius. Wrestlingo psichologija šiam stiliui labai svarbi, šis stilius sujungia daugybę stilių, nors jis panašiausias į technical stilių. Senas ir geras stilius, apie jį rašyti galima be galo, be krašto. Dabartinės kartos wrestlerių geriausias pavyzdys – Steve Corino.
Wrestlerių universalumas tikrai kelia galvos skausmą sustabarėjusioms lygoms (WWE), jos bando jį stabdyti, suskirstyti wrestlerius į tipus ir stengiasi drausti daryti kažką kitaip (motyvuodamos wrestlerių saugumu). Perėję WWE wrestleriai degraduoja, sustabarėja, jiems sunku varžytis su kitais wrestleriais universalumo prasme (jie tai kompensuoja savo overness, ko tikri fanai neturėtų vertinti labiau nei realių sugebėjimų). Anksčiau viskas buvo paprasčiau – wrestleris yra tam tikro stiliaus + turi tam tikrų ypatingų sugebėjimų iš kito stiliaus (jei turi). Vaderis turėjo moonsaultą, Misawa savo high-flyingą, Kawada – spyrius kojomis. Dabartiniu metu tai kažkuo ypatingu nebūtų buvę, tačiau tai buvo prieš 10 metų.
Universalumas wrestlerio sugebėjimo dirbti su kito stiliaus wrestleriu atžvilgiu yra kiek kitoks. Šis sugebėjimas net ir šiandien yra ypatingai svarbus, nes, jei wrestleris universalus, tai dar nereiškia, kad jis iš ex-WWE wrestlerio išpeš ką nors gero (nes šis neuniversalus). Kawadą galima vadinti dievu šioje srityje. Šis sugebėjimas taip pat gali būti prarastas, jei wrestleris dėl savo fizinio nusidėvėjimo sunkiai padaro tai kuo, jis grindė savo wrestlingo matčo psichologiją (taip ši sąvoka čia nerealiai svarbi). Wrestleris gali prarasti savo sugebėjimus šioje srityje, nes:
- 1. Jis nebegali atlikti savo moveseto fiziškai (jis nebegali senosiomis priemonėmis parodyti tai ką jis nori parodyti matče, o kitias veiksmais/priemonėmis jis to nemoka išreikšti). Pavyzdys – šiandieninis Misawa, kuris nelabai sėkmingai bando įsipaišyti į naujo stiliaus ribas – elementarios klaidos: 25 minutės jam per daug, stengiasi atlikti senuosius veiksmus bet kokia kaina, nors jam tereikia tapti stiffiniu brawleriu kaip Tenryu.
2. Jam jau nebesvarbu, jis psichologiškai (fiziškai) išsekęs, wrestlingas jam tėra pinigų šaltinis – šiandieninis Vaderis, dabartinis Takada.
- Išvada būtų tokia: wrestlerių skirstymas į tipus nėra toks jau reikšmingas šiais laikais, svarbiausi wrestlerio požymiai yra universalumas ir orginalumas.
Šį pranešimą redagavo real_deal: 2012-06-19, 10:29
Į viršų
Aciu
tai ar cia atskiras wrestlerio tipas ar cia taspats kas ir technical wrestler ar kaip 
